- žlėmai
- žlė̃mai sm. pl. (2) Jn(Kv), KlvrŽ, Kl šiukšlės, šapai, nešvarumai (ppr. drėgni): Dumblai, išgraibstyti iš prūdo, žlėmais vadinas Bdr. I smauka mėlenes su visais žlė̃mais End. Asla priversta visokių žlėmų, t. y. šlamštų J. Bulbes nuo žlė̃mų atskirk, t. y. nuo sanpuvių J. Kad prisistovi stotkas daug žlė̃mų arba kliurmų J. ║ šiaip visokios šiukšlės: Nešk tus žlėmùs lauk Šv. Rugiai pilni žlė̃mų Kl. Ką tu čia tokius žlėmùs parsinešei – ar neradai sausų virbų Grg. ║ nuosėdos: Alaus beliko žlėmai Rt. Gale stiklo yra žlėmai J.
Dictionary of the Lithuanian Language.